velykiškis

velýkiškis sm. (1) Vv, velykìškis (2) žr. velykaitis: 1. Ar žadi velýkiškį, t. y. pautą J. Steigia steigia lalauninkams geltono sviesto ant torieliaus … ir kiaušelių velykìškių JD311. 2. Reik i mum Juzuku[i] nunešt ką nont velýkiškio, a duonos bakaniuką, a ką Bsg.